Nekilnojamojo turto dovanojimas Lietuvoje: ką svarbu žinoti
Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažnai naudojama turto perleidimo forma Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant turtą svarbu žinoti kelis esminius aspektus, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą. Jei ketinate dovanoti ar gauti nekilnojamąjį turtą kaip dovaną, šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti sudarant nekilnojamo turto dovanojimo sandorį – nuo sutarties sudarymo iki mokesčių klausimų.
Nekilnojamo turto dovanojimo sutartis
Pirmasis svarbus aspektas yra dovanojimo sutartis. Nesvarbu, ar dovanojate žemės sklypą, butą ar namą – svarbu laikytis teisinių formalumų, kad išvengtumėte galimų problemų ateityje. Nekilnojamojo turto dovanojimas turi būti patvirtintas notariškai ir įregistruotas VĮ Registrų centre.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, dovanojimo sutartis, jei dovanojamo turto vertė viršija 14 500 EUR, turi būti notariškai patvirtinta.
Be notaro patvirtinimo dovanojimo sandoris gali tapti ginčų objektu ar sukelti problemų registruojant dovaną. Dėl to svarbu atlikti šį žingsnį, nepriklausomai nuo to, ar dovanojate turtą pirmos eilės giminaičiui, ar kitam asmeniui.
Dovanojamo turto vertės nustatymas
Nustatant dovanojamo turto vertę, turite apsispręsti, pagal kurią vertę priimsite dovaną – pagal Registrų centro nustatytą vertę arba pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę. Tai svarbu, nes nuo šios vertės priklausys mokesčių dydis, jei turtas bus vėliau parduodamas.
Pavyzdžiui, jei turtas vertinamas pagal Registrų centro vertę, ji gali būti 50 000 EUR, o pagal vertintojo – 70 000 EUR. Jei esate pirmos eilės giminaitis ir ketinate vėliau parduoti turtą, jums gali būti naudingiau priimti dovaną pagal vertintojo nustatytą vertę, kad sumokėtumėte mažesnius mokesčius dėl mažesnio skirtumo tarp dovanotos ir parduotos turto vertės.
Jei nesate pirmos eilės giminaitis ir neturite ketinimo parduoti turto, tuomet galite priimti dovaną pagal mažesnę, Registrų centro nustatytą vertę, taip sumokėdami mažesnius mokesčius.
Mokesčiai už nekilnojamojo turto dovanojimą
Nekilnojamojo turto dovanojimo mokesčiai priklauso nuo gavėjo giminystės laipsnio ir turto vertės.
Dovanojimas pirmos eilės giminaičiams
Nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams – tėvams, vaikams, broliai ir seserys, sutuoktiniams, seneliams – nėra apmokestinamas. Tai reiškia, kad gavėjas nereikia mokėti mokesčių valstybei, o dovanotas turtas turi būti deklaruojamas tik tuomet, kai įvyksta registracija VĮ Registrų centre. Valstybinė mokesčių inspekcija automatiškai gauna informaciją apie gautas dovanas.
Dovanojimas kitiems asmenims
Jei nekilnojamasis turtas dovanojamas asmenims, kurie nėra pirmos eilės giminaičiai, mokesčiai privalomi, jei turto vertė viršija 2500 EUR. Tokiu atveju dovanos gavėjas turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo viršijamos sumos.
Pardavimas dovanoto nekilnojamojo turto
Dažnai kyla klausimas, ar galima parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą ir kokie yra mokestiniai aspektai. Parduoti dovanotą turtą galima, tačiau reikia atsižvelgti į mokesčių aspektus, kurie gali skirtis priklausomai nuo gavėjo giminystės laipsnio ir turto vertės. Jei turite klausimų dėl dovanoto turto pardavimo, kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos, kurioje paaiškinsime, kaip elgtis tokioje situacijoje.
